Ožiaragio atogrąža

„Ožiaragio atogrąža“ – tingaus fauno ir gyvenimo garbintojo brandos ritualas, iniciacija, kurią turi patirti kiekvienas, norintis save kūrybiškai realizuoti. Tai pranašiška knyga, įspėjanti apie vitališkam gyvenimui grasinančią sterilizuotą ir brutalią civilizaciją. Knygos herojus – jaunas ir nepripažintas rašytojas iš Bruklino – dirba Niujorko „Kosmodemoniškoje telegrafo kompanijoje“ – samdo ir atleidžia už grašius sutinkančius dirbti telegrafo pasiuntinukus – abiejų lyčių nevykėlius, ekscentrikus ir nimfomanes.

Naujajame knygos leidime stengtąsi kiek įmanoma priartinti tekstą prie originalo, ypač tose vietose, kur autorius vartojo obscenišką leksiką, papiktinusią to meto cenzūrą.

Pirmoji ir garsiausia Henry Millerio knyga – „Vėžio atogrąža“ (lietuvių kalba – kitos knygos, 2007), kurią 1934 m. išdrįso išleisti Paryžiaus leidykla Obelisk Press. Po penkerių metų pasirodė jos dvynė „Ožiaragio atogrąža“. Šios atviros knygos sukrėtė Europos literatūrinį avangardą ir sulaukė Elioto, Poundo, Becketto ir Durrello įvertinimo, tačiau už Prancūzijos ribų buvo beveik visuotinai uždraustos. 1961 m., po istorinio mūšio teisme, „Vėžio atogrąža“ pagaliau buvo išleista Jungtinėse Amerikos Valstijose (Anglijoje – 1963 m.). Henry Milleris sulaukė pripažinimo ir septintojo dešimtmečio kontrkultūros pasaulyje buvo pradėtas vadinti laisvės ir seksualinės revoliucijos pranašu.